Į Vilniaus susivienijimą "Sodai" kreipėsi sodininkų bendrijų vadovai su klausimu, ar jie galėtų gautą 2 proc. paramą užskaityti kaip nario mokestį ar įmoką, jei paramą pervedęs sodininkas pateiktų dokumentus, kiek konkrečiai paramos jis pervedė bendrijai.
Siunčiame paaiškinimą, kodėl 2 proc. parama negalėtų būti skirta kaip nario mokesčio ar įmokos (įnašo) įskaitymas sodininkų bendrijai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.
Paramos gavėjai gali būti juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.
Juridiniai asmenys (šiuo atveju sodininkų bendrijos) gaunantys paramą ją gali panaudoti jų įstatuose numatytiems tikslams, t.y. įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį.
Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį parama gautos lėšos ir kitas turtas negali būti perduodami kaip įnašas juridiniam asmeniui, kurio dalyvis yra paramos gavėjas.
Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, parama yra savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų anonimiškas teikimas, ji negali būti užskaitoma kaip įnašas (nario mokestis, įmoka ir pan.) sodininkų bendrijai. Gauta parama turi būti naudojama tik sodininkų bendrijos įstatuose įtvirtintiems tikslams įgyvendinti.
Vilniaus susivienijimas "Sodai"